nuoparpa

núoparpa scom. (1), nū́parpa (ž.) (1) Vvr kas sunykęs, nususęs, nuparpęs: Jau ėmęs pykti, kad jam visą reikalą pagadinusios, kad nuoparpos esančios, kaip tai gali būti, girdi, kad keturios vieno nepakeltų S.Čiurl. Ką čia laikysi veislei tokį nū́parpą! Krkl. Jau metukų tura, bet toks nū́parpa mažilelis, iš piemens dar neišbėgęs Užv.